Antano A.Jonyno „alytietiškos” istorijos: per 20 metų – 20 susitikimų su skaitytojais
Saulė PINKEVIČIENĖ
Jurgio Kunčino viešoji biblioteka mini 20-metį, poetas ir vertėjas Antanas A.Jonynas ruošiasi 60-mečio jubiliejui. Jam skirtas kūrybinis vakaras surengtas bibliotekoje, kurioje iš Alytaus kilęs rašytojas lankosi taip pavyzdingai dažnai, kad net klausia: „Ar nenusibodau?“ Auditorijos gausa liudija, kad tikrai ne.
„Į „raudondvarį“, kuriame prasidėjo susitikimai su įvairių sričių kūrėjais, Antanas A.Jonynas kadaise atvažiavo su šviesaus atminimo rašytoju Jurgiu Kunčinu, vėliau buvo tituluotas trumposios prozos skaitymų „Imbiero vakarai“ krikštatėviu, yra nepakeičiamas mūsų konsultantas ir pagalbininkas, o trumpiau tariant – poetas, kurį mylime“, – sako bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė.
Ne ji viena pastebi, kad „netinka Jonynui būti jubiliatu“. Kitas vakaro svečias, literatūros apžvalgininkas Arnas Ališauskas, pritaria: poetas išlieka toks pats nuo pirmos knygos, su džinsiniu švarku, truputį liūdnas ir išmintingas, šypsosi sau atlaidžia šypsena, bet akyse velniukai šokinėja. Truputį bastūnas ir hipis, savo klajonėse randantis grožio ir ramybės ženklus ten, kur jų, regis, ir negalėtų būti. Čia jo poezijos paslaptis ir skaitytojų meilės priežastis.
A.Ališauskas išpažino savo silpnybę literatūrą lyginti su kinu. A.A.Jonyną jis priskiria neorealistų kartai (drauge su Gintaru Patacku, Donaldu Kajoku, Dalia Saukaityte jis pakeitė modernistus Marcelijų Martinaitį, Sigitą Gedą, Vytautą Bložę), kurią kine lygintų, pavyzdžiui, su Federico Fellini.
„Ar pastebėjote, kad Jonyno poezija be galo muzikali, tačiau pagal ją nekuriamos dainos, o maestro Vytautas Kernagis yra pasakęs, kad nesugeba rasti jai muzikinio rakto. Kodėl?“ – kvietė susimąstyti A.Ališauskas.
Jo atsakymas – šiuose eilėraščiuose tiek savaiminio muzikalumo, kad muzikai vietos tiesiog nebelieka, o vienintelis sprendimas paprastas – rokas. Taip „Kardiofonas“ sudainavo legendinę „Kalėdinę eglutę“. Daina tapo be galo populiari, nors turbūt tik ištikimiausi skaitytojai žino, kad tai tekstas iš A.A. Jonyno poemos „Larisa“. Tokių Alytuje nemažai, nes taip, kaip nepamiršo poetas savo „šakninio“ miesto, taip ir alytiškiai jaučia jo kūrybai ypatingų sentimentų.
Ne veltui jubiliejiniame vakare apsilankęs meras Jurgis Krasnickas rašytojui pirmiausia padėkojo už ištikimybę Alytui, kurio neišsižadėjo ir gyvendamas Vilniuje. Jos patys alytiškiai neretai galėtų pasimokyti.
publikuota „Alytaus naujienos”