Gruodžio 16 d., 16 val. maloniai  kviečiame  į baigiamąjį projekto „Imbiero vakarai: Post Scriptum“ literatūrinį- muzikinį vakarą. Jame susitiksime su bene sarkastiškiausiu lietuvių romanų autoriumi, ne vienąkart viešėjusiu ir „Imbiero vakaruose“ Herkumi KUNČIUMI bei  Tomu KAVALIAUSKU – filosofu, VDU doktorantu ,  romanų bei esė autoriumi. Vakaro moderatorius –literatūrologas Almantas SAMALAVIČIUS.

Kalėdinės nuotaikos muzikinių  inkliuzų pažers     Sigutė TRIMAKAITĖ.

Parodos autorius, varšuvietis televizijos zurnalistas ir  programuotojas Marcin WASYLUK fotografuoti pradėjo atsitiktinai. Dabar taip pat  fotografuoja – nuo atsitiktinumo iki atsitiktinumo. Ten, kur pamato kažką įdomaus. Kartais tai yra vietos, kartais – žmonės, kartais – teatro spektakliai. Savo nuotraukas publikavo lenkų mėnraštyje „Teatr” ir žurnale „Dwutygodnik.com”.  Dvylikos  fotografijų  ciklas „Niujorkas. Paprasta istorija” („NYC. Simple Story” ) pirmąsyk buvo eksponuotas  Gdansko „American Corner”. Jį  jau matė  Ir Druskininkų  fotografijos mylėtojai, o dabar  šią parodą siūlome alytiškių dėmesiui.

Ekspozicijos pristatymas –gruodžio 9 d.16 val.

            Einame Dzūkijos takais ir kartais atrodo, kad ieškome lobio, kuris būtinai turi čia būti. Aišku, nelygu kam kas yra lobis. Juo gali būti ir vienintelis labai reto katilėlio žiedas, surastas Maksimonių pievose paskutinę vasaros dieną, ir Merkinėje išgirsti dainos apie seniai jau išnykusius tujinus žodžiai, ir nuoširdus Kapiniškių senbuvio prisipažinimas, kad prieš savaitę sudeginęs medinę žagrę. Juk visa tai – lyg gražaus romantiškojo praeities laikmečio ornamento skeveldros. Tačiau, anot archeologų, net ir dalis ornamento, mažas jo elementas, kartais labai daug pasako. Todėl ir atsiranda siekis užrašyti, atkurti, išsaugoti, pabandyti pakartoti tai, ką taip lengvai darė mūsų senoliai. Ir atrodo, kad niekur kitur, tik čia, prie paslaptingojo Musteikos upelio, prie skaidriojo Skroblaus, prie kalnų upokšnio Krūčiaus, prie veržliosios Ūlos, gali įvertinti tokio darbo prasmingumą.

            Jau dvidešimt metų vertingiausios Dainavos krašto ekosistemos, gamtos ir kultūros paveldas yra saugomi Dzūkijos nacionaliniame parke, kuris iš trijų pusių apglėbia didžiausią Lietuvoje išlikusią laukinės gamtos salą – Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą. Čepkelių pelkynai žavi mus savo pirmapradžiu natūralumu, o nacionalinio parko grožis – tai gamtos ir ilgametės žmogaus veiklos darna. Gamta lėmė dzūkų būtį, buitį ir tradicijas, o čia gyvenantys žmonės savo veikla kūrė tai, kas tapo įkvėpimo šaltiniu Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Antanui Žmuidzinavičiui, Vincui Krėvei ir kitiems šio krašto kūrėjams.

            2011 m. abi šios saugomos teritorijos įgavo teisę vadintis PAN parko vardu – tai dvylikta tokia teritorija Europoje, gavusi sertifikatą, įvertinantį natūralios gamtos išsaugojimo ir darnaus turizmo plėtros atitikimą. Tai didelis iššūkis ir naujos galimybės šio krašto žmonėms veikti taip, kad būtų išsaugota šio krašto dvasia, kad išliktų tas jausmas, kurį trumpai ir lakoniškai dar 2002 m. apibūdino dzūkų poetas Stasys Stacevičius – „Dainava – tai būsena, kai norisi, nebūtinai garsiai ir nebūtinai išgėrus, dainuoti”.

             Paroda „Gamta – kultūros lopšys „, kuri nuo gruodžio 7 d. bus eksponuojama Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos hole, parengta įgyvendinant projektą „Visuomenės švietimas apie gamtos ir kultūros paveldo vertybių bei ekologinio turizmo išteklių panaudojimą Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato subalansuotam vystymui“.  Fotografijų autoriai : Algimantas ir Mindaugas ČERNIAUSKAI, Eugenijus DROBELIS, Mindaugas LAPELĖ.

 Visus alytiškius maloniai kviečiame apsilankyti. Ekspozicijos atidarymas – gruodžio 7 d. 17 val.

Algimantas  ČERNIAUSKAS

„Karalienė Morta yra pirmoji ir vienintelė Lietuvos karalienė, už ją jau didesnės moters mes neturime.(…) Kunigaikštienė Birutė mums kaip tautiškumo etalonas. Už valstybę, už senąjį Lietuvos tikėjimą ji galvą paguldė kartu su savo vyru Kęstučiu(…), Sofija Vytautaitė yra pavyzdys mūsų politikams, kaip reikia sutarti ir sugyventi su kaimynais. Ji vienintelė lietuvė, kuri valdė Maskvą.“ – įsitikinęs populiarių  istorinių romanų autorius Jonas UŽURKA.

Lapkričio 30 d. , trečiadienį, 17 val. maloniai kviečiame į šio labai moteriško knygų rinkinio pristatymą  Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Dalyvaus  autorius  – Jonas UŽURKA , ištraukas iš romanų skaitys Leokadija SUŠINSKAITĖ.