Jurgis GIMBERIS

 VASARA, VAKARĖJA

Dvidešimt aštunto maršruto autobusas suka į Partizanų gatvę, prie parduotuvės sustojimas. Prie sustojimo giros statinė, vairuotojas išlipa iš autobuso ir geria didelį bokalą giros. Kitoje kelio pusėje pieva. Gaudžia miestas. Žydi pienės. Beprotiškai geltonuoja pieva. Vairuotojas geria girą. Jis užsimerkęs, vieną ranką laiko įsisprendęs į šoną. Vakarėja. Ritmingai kruta gurklys. Ant taburetės sėdi giros pardavėja baltu chalatu. Jos išpustytos akys žiūri už horizonto, vairuotojas geria didelį bokalą giros, kitoje kelio pusėje geltonuoja pieva. Keleiviai nugrimzdę mintyse, gaudžia miestas, autobuse tylu. Miega pilietis, pražiojęs burną, murma girtuoklis, tyliai ulba kūdikis, ritmingai juda gurklys, vakarėja. Pro asfaltą kalasi žolė. Šiąnakt tamsiame mieste, šiukšliname kieme, gatvių raizgalyne klykė moteris. Iš ryto išėjo laikraščiai, kai kuriuose rajonuose palijo. Pardavėjos akys žiūri už horizonto, ritmingai juda gurklys, vairuotojas įsisprendęs į šoną užsimerkęs geria girą, geltonuoja pieva, autobusą vejasi porelė, išėjusi su pirkiniais iš parduotuvės. Šokčioja moters krūtys, pro asfaltą kalasi žolė, vyras juokiasi, jo dantys žiba vakaro saulėje, kruta vairuotojo gurklys, pardavėja žiūri į tolį, blaškosi bėgančiosios krūtys, pro asfaltą kalasi žolė, geltonuoja pieva, vakarėja, vairuotojas geria girą, visos autobuso durys atdaros. Gaudžia miestas. Keleiviai paskendę mintyse, ulba kūdikis, pro asfaltą kalasi žolė, autobusą vejasi porelė, išėjusi iš parduotuvės, vakarėja. Gaudžia miestas, vairuotojas geria girą, ritmingai kruta gurklys, danguje kybo lėktuvas. Nuo jo driekiasi balta juosta, vėjas gano plunksninius debesis. Jauti kaip nyksti. Lyg tu būtum ne tu, lyg miestas nuskendo smėlyje, tarp akmenų auga žolė, akys išplėstos, nemirksinčios, sustingusios, ne šiandien, ne vakar, ne rytoj. Gaudžia miestas, virš galvos kybo lėktuvas, nuo jo driekiasi balta juosta, ulba kūdikis, blaškosi bėgančiosios krūtys, murma girtuoklis, plūduriuoja mintys. Žiba bėgančiojo dantys, pardavėjos žvilgsnis už horizonto, ritmingai kruta vairuotojo gurklys, geltonuoja pieva kitoje kelio pusėje. Begaliniame aukštyje draikosi plunksniniai debesys, autobuso stogas įkaitęs per dieną, vairuotojas geria girą, girdisi atodūsis, akmenėja žandikauliai, ulba kūdikis, pro asfaltą kalasi žolė. Plaikstosi bėgančiosios plaukai, blaškosi krūtys, žiba bėgančiojo dantys, vairuotojas užsimerkęs geria girą, kažkas rėkia nakty. Gaudžia miestas. Beprotiškai, svaigiai, triumfuodama geltonuoja pieva kitoje kelio pusėje - ne vakar, ne šiandien, ne ryt. Siūruoja minties ūkas, akmeninis pardavėjos žvilgsnis už horizonto, ulba kūdikis, murma girtuoklis, girdisi atodūsis, vairuotojas geria girą. Išklaipytas jo šešėlis siūbuoja ant šaligatvio, aš vienas. Vakarėja. Žinau, kad esu, kad turiu seserį ir brolį, kad buvo vakar, kad šiandien – aš vienas. Tingiai snaudžia mintis, gaudžia miestas, kažkur čia mano namai, mano vaikai – aš vienas. Laikas it voratinklis nutįsęs į visas puses, mano draugai, mano artimieji, mano mylimoji žiūri pro langus, žiūri į kelią, žiūri į akis, į ženklus, baltus lapus, žiūri, pražiūrėję akis. Geltonuoja pieva, pro asfaltą kalasi žolė, girdisi tyli aimana, kažkas atsidūsta, ulba kūdikis, murma girtuoklis, vairuotojas geria girą, gaudžia miestas, virš miesto dangus. Kybo lėktuvas, už jo nusidriekusi balta juosta, danguje plunksninių debesų draiskanos, pardavėjos akys už horizonto, blaškosi bėgančiosios krūtys, spengia tyla, pilna šiugždesių, šnabždesių, aimanų, ulbėjimo, gaudimo, vairuotojas geria girą, vakarėja, autobusas stovi, visos durys atdaros...