Marius JONUTIS
ŽMOGAUS TEISĖS
Aš turiu teises. Vairavimo, kvėpavimo, dainavimo, girdėjimo, ir dar visokių kitokių.
Aš turiu teisę išsigalvoti tūkstantį nebūtų dalykų. Gal jie kada nors bus, net jei ir ne.
Aš turiu teisę pikčiausią priešą pakviesti puodeliui kavos. Gal net su brendžiu.
Aš turiu teisę nemokamai girdėti parskrendančius paukščius. Arba su jais išskristi.
Aš turiu teisę eiti smėlio taku saulei tekant bet kuriame žemyne nuo krašto iki jūrų. Net dar neatrastame.
Aš turiu teisę mėsą užsikąsti raugintu agurku. Nežiūrint jokių senų ir naujų dievų skonių ir įpročių.
Aš turiu teisę savo kelyje sustoti, atsikvėpti, parūkyti ir eiti toliau. Arba išklysti iš kelio.
Aš turiu teisę laistyti gėles, kad jos didesnės augtų už mane.
Aš turiu teisę ieškoti nesančių pasaulių.
Aš turiu teisę būti žalias. Taškuotas. Arba geltonas. Dryžuotas. Senas. Jaunas. Arba bet koks kitoks.
Aš turiu teisę numirti už savo vaikus, su džiaugsmu. Jei reikėtų.
Aš turiu teisę gyventi tūkstantį metų. Iki pat mirties.
Aš turiu teisę būti savimi, arba keistis. Arba gimti iš naujo.
Aš turiu teisę paišyti gražiomis spalvomis. Krentant bombai už lango.
Aš turiu teisę valgyti obuolius. Ypač nuo uždrausto medžio.
Aš turiu teisę nebijoti. Savęs, tavęs, jų, dievų, valdžių, tų ir kitų.
Aš turiu teisę nekariauti jokių karų. Net zuikio nešauti.
Aš turiu teisę sakyti savo ir girdėti kitą teisybę. Net jei būtų didelis triukšmas aplinkui. Arba visi būtų kurti.
Aš turiu teisę išeiti, kai vakaras nebedžiugina.
Aš turiu teisę kovoti su visais drakonais. Ypač manyje.
Aš turiu teisę nebijoti savo mirties.
Aš turiu teisę nuo aukšto skardžio šokti į tavo šypsenos upę. Kad ir kas atsitiktų.
Aš turiu teisę gedėti žuvusio paukščio. Gal net tris ilgas dienas.
Aš turiu teisę numirti savo vietoje savo mirtimi.
Aš turiu teisę gyventi savo namuose su savo gyvaisiais ir mirusiais.
Aš turiu teisę pamiršti. Suprasti. Atleisti.
Aš turiu teisę bandyti suprasti keisčiausius dalykus. Gal net išmokti mandarinų kalbą.
Aš turiu teisę skristi. Su sparnais ar be. Danguje ar žemėje.
Aš turiu teisę dovanoti dovanas. Brangiems. Ir nepažįstamiems.
Aš turiu teisę gerti iš bet kurios upės savo kelyje. Praustis lietuje ir šildytis saulėje.
Aš turiu teisę turėti savo dievus. Kiek ir kokių tik noriu, arba visai ne.
Aš turiu teisę nusispjauti ant visko ir būti geras.
Aš turiu teisę gimti, gyventi ir numirti gražiai. Netrukdydamas.
Aš turiu teisę į didelius ir mažus stebuklus. Kasdien.
Aš neturiu teisės nemylėti.
Marius Jonutis
už agrasto
krūmo
tarp beržo
ir slyvos
žydinčios
po dangum
ankstyvu
prie upelio
patvinusio
mano toks
adresas
bet kada
visada
čia ateik
visas duris
atidarysiu
pro visus langus
lauksiu
mūsų stalą
ir lovą
užtiesęs
spalvotu
gyvenimu
tie kvapų
dežavū
tie garsai
dežavai
tie žodžiai
dežavūs
ir tu
dežavi
vis naujai
gyvenu
vis tą patį
gyvenimą
vis greičiau
dežaviau
lyg apsvaigęs
po pušim
pasislėpsiu
už rožės krūmo
į obelį už obuolio
tarp lapų ir šakų
aš slėpsiuos
upelyje
tarp ajerų
kad nematytum
nardysiu
tarp pienių dingsiu
pievoje
kurmiarausiuose
landžiosiu
aš pasislėpsiu nuo tavęs
už debesų
kalnų
ir miško
sėdėsiu spintose
po lova
po stalu
ir už užuolaidos
stovėsiu
nekvėpuosiu
kad neišgirstum
kad nerastum
kad nereikėtų
atsisveikinti
juk tu
neatsisveikinus
neišvažiuosi ?