Marius JONUTIS

 

ŽMOGAUS TEISĖS

 

Aš turiu teises. Vairavimo, kvėpavimo, dainavimo, girdėjimo, ir dar visokių kitokių.

Aš turiu teisę išsigalvoti tūkstantį nebūtų dalykų. Gal jie kada nors bus, net jei ir ne.

Aš turiu teisę pikčiausią priešą pakviesti puodeliui kavos. Gal net su brendžiu.

Aš turiu teisę nemokamai girdėti parskrendančius paukščius. Arba su jais išskristi.

Aš turiu teisę eiti smėlio taku saulei tekant bet kuriame žemyne nuo krašto iki jūrų. Net dar neatrastame.

Aš turiu teisę mėsą užsikąsti raugintu agurku. Nežiūrint jokių senų ir naujų dievų skonių ir įpročių.

Aš turiu teisę savo kelyje sustoti, atsikvėpti, parūkyti ir eiti toliau. Arba išklysti iš kelio.

Aš turiu teisę laistyti gėles, kad jos didesnės augtų už mane.

Aš turiu teisę ieškoti nesančių pasaulių.

Aš turiu teisę būti žalias. Taškuotas. Arba geltonas. Dryžuotas. Senas. Jaunas. Arba bet koks kitoks.

Aš turiu teisę numirti už savo vaikus, su džiaugsmu. Jei reikėtų.

Aš turiu teisę gyventi tūkstantį metų. Iki pat mirties.

Aš turiu teisę būti savimi, arba keistis. Arba gimti iš naujo.

Aš turiu teisę paišyti gražiomis spalvomis. Krentant bombai už lango.

Aš turiu teisę valgyti obuolius. Ypač nuo uždrausto medžio.

Aš turiu teisę nebijoti. Savęs, tavęs, jų, dievų, valdžių, tų ir kitų.

Aš turiu teisę nekariauti jokių karų. Net zuikio nešauti.

Aš turiu teisę sakyti savo ir girdėti kitą teisybę. Net jei būtų didelis triukšmas aplinkui. Arba visi būtų kurti.

Aš turiu teisę išeiti, kai vakaras nebedžiugina.

Aš turiu teisę kovoti su visais drakonais. Ypač manyje.

Aš turiu teisę nebijoti savo mirties.

Aš turiu teisę nuo aukšto skardžio šokti į tavo šypsenos upę. Kad ir kas atsitiktų.

Aš turiu teisę gedėti žuvusio paukščio. Gal net tris ilgas dienas.

Aš turiu teisę numirti savo vietoje savo mirtimi.

Aš turiu teisę gyventi savo namuose su savo gyvaisiais ir mirusiais.

Aš turiu teisę pamiršti. Suprasti. Atleisti.

Aš turiu teisę bandyti suprasti keisčiausius dalykus. Gal net išmokti mandarinų kalbą.

Aš turiu teisę skristi. Su sparnais ar be. Danguje ar žemėje.

Aš turiu teisę dovanoti dovanas. Brangiems. Ir nepažįstamiems.

Aš turiu teisę gerti iš bet kurios upės savo kelyje. Praustis lietuje ir šildytis saulėje.

Aš turiu teisę turėti savo dievus. Kiek ir kokių tik noriu, arba visai ne.

Aš turiu teisę nusispjauti ant visko ir būti geras.

Aš turiu teisę gimti, gyventi ir numirti gražiai. Netrukdydamas.

Aš turiu teisę į didelius ir mažus stebuklus. Kasdien.

Aš neturiu teisės nemylėti.

 

Marius Jonutis

 

už agrasto

krūmo

tarp beržo

ir slyvos

žydinčios

po dangum

ankstyvu

prie upelio

patvinusio

mano toks

adresas

bet kada

visada

čia ateik

visas duris

atidarysiu

pro visus langus

lauksiu

mūsų stalą

ir lovą

užtiesęs

spalvotu

gyvenimu

 

tie kvapų

dežavū

tie garsai

dežavai

tie žodžiai

dežavūs

ir tu

dežavi

vis naujai

gyvenu

vis tą patį

gyvenimą

vis greičiau

dežaviau

lyg apsvaigęs

 

 

po pušim

pasislėpsiu

už rožės krūmo

į obelį už obuolio

tarp lapų ir šakų

aš slėpsiuos

upelyje

tarp ajerų

kad nematytum

nardysiu

tarp pienių dingsiu

pievoje

kurmiarausiuose

landžiosiu

aš pasislėpsiu nuo tavęs

už debesų

kalnų

ir miško

sėdėsiu spintose

po lova

po stalu

ir už užuolaidos

stovėsiu

nekvėpuosiu

kad neišgirstum

kad nerastum

kad nereikėtų

atsisveikinti

 

juk tu

neatsisveikinus

neišvažiuosi ?