Jurgis GIMBERIS

 

YRA PAPILDOMŲ SĄLYGŲ

      

Esė

 

Štai, kaip yra...

Maniau, kad kadaise atradau atradimą, girdi, dabartis kaip pusė litro – čia ji buvo, čia jos nėra... Bet pusės litro galima paprasčiausiai neatkimšti, ir jeigu tai būtų dabartis, ji tęstųsi amžinai...

Tačiau, kokia nauda iš pusės litro, jeigu jo neatsikemši? Mazochistai sako, jog šiokios tokios naudos esama. Neatkimštas puslitris teikia paguodą, kad kada nors galėsi jį atsikimšti, štai kas yra. Kai girdžiu kalbas apie keliones laiku, visada vaizduotėje matau neatkimštą pusę litro. O kartais netgi nulis septynis...

Taigi, neatkimštas pusė litro labiau panašus į ateitį, ar ne? Į šviesią ateitį... O atkimštas ir jau tuščias puslitris panašus į juodą ateitį, į absoliučią tuštumą. Juodąją skylę, gal... Tačiau atėjus tai ateičiai, tuščias pusės litro talpos butelis panašus į laimingą praeitį. Atrodytų tas pats butelis, o prašom...

Mes apsupti begale sąlyginumų, štai kas yra. Mes papildomų sąlygų apsupty...

Kur dabartis? Kur mūsų laiminga dabartis, broli mano, mokesčių mokėtojau?! Ar tai pilnas butelis, ar tuščias? Ar jis atkimštas, ar užkimštas? Aš pasimetęs...

Pasimetęs ir sutrikęs.

Aš kryžkelėje, broli mano, mokesčių mokėtojau. Aš stoviu kryžkelėje kaip 168 centimetrų uola, blaivas lyg akmuo. Prisidėjęs skiausčią delną prie kaktos, žiūriu į tolį, žiūriu į ateitį ir mane smaugia ilgesys – aš laukiu dabarties...

Dėl visa ko savo svetainėje, palikimu gautoje medicininėje spintutėje laikau šiokį tokį butelaitį. Užkimštą.

Ką gali žinoti...

Jeigu ieškodamas dabarties eitum kada pro šalį...